- uoksas
- úoksas sm. (1) Jn, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI194(Skd), (3), uõksas (2) LKAI194(Lš, Mrk, Dkšt) 1. JI356, G99, L, J.Jabl, Rtr, DŽ, NdŽ, Slč, Trak, Kv, Grd išpuvusi skylė medyje, drevė, šova: Nukirtau medį su keliais uoksaĩs Mrc. Geniai iškalė sau uoksùs Tl. Genio vaikai gyvena uoksè Š(Vrn). Perniai úokse aš radau geniukus Švd. Úoksūs voverės gyvena Yl. [Pelėda] į ąžuolo úoksą įlindusi atsitūpė ir užmigo PP43. Šitam úokse pelėda vaikus peri Ign. Ir anie geniai, jauni ir seni, po uoksus lando, sau peno randa D103. [Bitys] palaidos po uoksus ir išdurbusius medžius arba po bartis, dėl jų tyčiomis išdirbtas, veisės S.Dauk. Jie (šikšnosparniai) gyvena medžių uoksuose rš. Peri [grąžiagalvė] medžių uoksuose Enc IX748. [Varnėnas] šmūkštelėjo į uoksą po stora beržo šaka, kaip tik man čia pat bestovint Vaižg. O pro tarpus kvepiančių jaunų atžalų da žiūrėjo į svietą apsiblausę, išpuvę uoksai, tarytum duobės, iš kurių išluptos akys V.Kudir. ^ Tupi bobos an šventoriaus kap kukutynai uoksañ Mrc. 2. DŽ išpjauta, išskaptuota didelė įduba: Uoksas išskaptuotas drūtoje drebulėje, kokių dešimt metrų aukščio nuo žemės sp. Tinkamiausi medžiai uoksams įrengti buvo 100-120 metų amžiaus rš. Jau dešimt žmonių, lietui užtikus, tilpo uokse Vaižg. Visu didiliojo ąžuolo uoksuose [žmonys] šėtra uždengtus savo dievų stabus laikė ir tenai meldės, šventą ugnį kūrindamys S.Dauk. To ąžuolo kamiene buvusys trys uoksai, kuriuose trys dievai, arba medžio stabai, įstatyti stovėjusys S.Dauk. | Žemai iš abipus didžiųjų bažnyčios durų uoksuose (nišose) stovi dvi didinteli Abrahamo ir Moizeso stovyli VŽ1905,268. 3. inkilas paukščiams: Reikia padaryti špokam úoksas Kb. 4. sing. col. BzBkXVIII246, NdŽ žr. 1 uoksai: Bičių úoksas Slč. 5. žvalgas: Pirmiaus yra keli špiegai arba uoksai išsiunčiami Kel1881,99. 6. DŽ, NdŽ kar. šautuvo užrakto dalis, spyna, kamarėlė: Ant šautuvo vamzdžio drūtgalio yra užsuktas uoksas, kuris laiko spyną ir jungia vamzdį su šovinių sandėliuku rš. Uokse slankioja spyna rš. Vienas jų turėjo labai riestu uoksu šautuvą Šlč. 7. bot. angelė, vedanti į vainikėlio ar taurelės vamzdelį: Sėklų lizdai į kaklą skuburiai uoksu (ostiolum) eita paviršė[je] P. 8. Jn(Kv), NdŽ euf. išeinamoji anga (anus).
Dictionary of the Lithuanian Language.